Cygnus atratus
Būrys:
Irklakojai paukščiai
Šeima:
Antiniai paukščiai
Juodosios gulbės gyvena ežeruose, upėse ir pelkėse, kuriose gali būti gėlo ar sūraus vandens. Jos teikia pirmenybę buveinėms su vandens augmenija. Nors jų natūrali buveinė yra vandenyje, jos kartais randamos sausumos vietose, pavyzdžiui, sausose ganyklose arba užtvindytuose laukuose, kai trūksta maisto.
Kūno ilgis 1,1-1,4 m, sparnų plotis 1,6-2 m.
Gyvena:
40 metų
Sveria:
3,7-8,7 kg
Juodosios gulbės yra monogamiškos ir dažnai visą gyvenimą turi tą pačią porą. Veisimosi laikotarpis rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Lizdus krauna iš vandens išnirusiose augalų salelėse. Jaunikliai lizdą palieka būdami maždaug 6 mėn., nes jau gali skristi, bet šeimoje lieka iki 9 mėn. Jaunikliai lytiškai subręsta nuo 18 iki 36 mėnesių.
Dėtis:
5-6 kiaušiniai
Inkubacinis periodas:
35-48 dienos
Minta: povandeniniais lapais, kuriuos gali pasiekti po vandeniu, naudodami ilgą kaklą. Jos yra žolėdės, maitinasi augalija ir augalais vandenyje arba sausumoje. Jų taip pat galima rasti likusioje Pietų Australijos dalyje ir Tasmanijos pietryčiuose. Po to, kai jos buvo atvežtos į Europą kaip augintiniai, dabar jas galima rasti laukinėje gamtoje.
Juodosios gulbės gyvena ežeruose, upėse ir pelkėse, kuriose gali būti gėlo ar sūraus vandens. Jos teikia pirmenybę buveinėms su vandens augmenija. Nors jų natūrali buveinė yra vandenyje, jos kartais randamos sausumos vietose, pavyzdžiui, sausose ganyklose arba užtvindytuose laukuose, kai trūksta maisto.
Kūno ilgis 1,1-1,4 m, sparnų plotis 1,6-2 m.
Gyvena:
40 metų
Sveria:
3,7-8,7 kg
Juodosios gulbės yra monogamiškos ir dažnai visą gyvenimą turi tą pačią porą. Veisimosi laikotarpis rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Lizdus krauna iš vandens išnirusiose augalų salelėse. Jaunikliai lizdą palieka būdami maždaug 6 mėn., nes jau gali skristi, bet šeimoje lieka iki 9 mėn. Jaunikliai lytiškai subręsta nuo 18 iki 36 mėnesių.
Dėtis:
5-6 kiaušiniai
Inkubacinis periodas:
35-48 dienos
Minta: povandeniniais lapais, kuriuos gali pasiekti po vandeniu, naudodami ilgą kaklą. Jos yra žolėdės, maitinasi augalija ir augalais vandenyje arba sausumoje. Jų taip pat galima rasti likusioje Pietų Australijos dalyje ir Tasmanijos pietryčiuose. Po to, kai jos buvo atvežtos į Europą kaip augintiniai, dabar jas galima rasti laukinėje gamtoje.
Asmens duomenys – kandidatuodami ir teikdami savo gyvenimo aprašymą, Jūs pateikiate Lietuvos zoologijos sodui (toliau – LZS) savo asmens duomenis. Informuojame, kad Jūsų gyvenimo aprašymas ir jame pateikti duomenys bus tvarkomi laikantis LZS darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos reikalavimų. Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite ČIA.