Karpis

Cyprinus carpio

Šeima:

karpiniai

Arealas (paplitimo plotas) apima gėlo vandens baseinus visoje Eurazijoje. Nors karpiai paprastai neršia pavasarį, reaguodami į kylančią vandens temperatūrą ir kritulių kiekį, gali neršti kelis kartus per sezoną.

Gyvena:

dokumentuose užfiksuotas ilgiausiai gyvenęs paprastasis karpis buvo laukinės kilmės (nevietinėje Šiaurės Amerikos buveinėje) ir buvo 64 metų amžiaus.

Biologija:

gali užaugti iki 120 cm ilgio, maksimalus svoris viršija 40 kg.

Šios žuvys – visaėdės, minta įvairiais bestuburiais, buožgalviais, smulkiomis žuvimis, augalinės kilmės maistu.

Veisimasis:

Suaugusi patelė per vieną nerštą gali padėti 300 000 kiaušinėlių.

Paprastieji karpiai buvo introdukuoti daugumoje žemynų – maždaug 59 šalyse. Nesant natūralių plėšrūnų arba verslinės žvejybos, jie gali labai pakeisti savo aplinką dėl savo dauginimosi greičio ir mitybos įpročio iškasti dugno nuosėdas, kad galėtų maitintis.

Arealas (paplitimo plotas) apima gėlo vandens baseinus visoje Eurazijoje. Nors karpiai paprastai neršia pavasarį, reaguodami į kylančią vandens temperatūrą ir kritulių kiekį, gali neršti kelis kartus per sezoną.

Gyvena:

dokumentuose užfiksuotas ilgiausiai gyvenęs paprastasis karpis buvo laukinės kilmės (nevietinėje Šiaurės Amerikos buveinėje) ir buvo 64 metų amžiaus.

Biologija:

gali užaugti iki 120 cm ilgio, maksimalus svoris viršija 40 kg.

Šios žuvys – visaėdės, minta įvairiais bestuburiais, buožgalviais, smulkiomis žuvimis, augalinės kilmės maistu.

Veisimasis:

Suaugusi patelė per vieną nerštą gali padėti 300 000 kiaušinėlių.

Paprastieji karpiai buvo introdukuoti daugumoje žemynų – maždaug 59 šalyse. Nesant natūralių plėšrūnų arba verslinės žvejybos, jie gali labai pakeisti savo aplinką dėl savo dauginimosi greičio ir mitybos įpročio iškasti dugno nuosėdas, kad galėtų maitintis.