Paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje nuo Teksaso iki Pietų Argentinos. Skruzdžių kolonijos aptinkamos miškų, kur tinkamos klimatinės sąlygos ir daug lapijos, divožemyje. Kolonijų lizdai būna 2-6 metrų gylyje.
Lapakirpė skruzdėlė
Atta sexdens
Šeima:
Plėviasparniai
Gyvena:
kolonijos egzistuoja 10-15 metų, kol būna gyvos jų motinėlės.
Biologija:
motinėlės kūno ilgis apie 3 cm, kareivio 1.8 - 2.3 cm, darbininkių 0.3 - 1.6 cm.
Lapakirpės skruzdės į lizdą atsineštas atkirptas lapų dalis, smulkina į mažas dalis, kad panaudotų kaip substratą grybo auginimui. Suaugusiųjų skruzdžių auginamas grybas naudojamas skruzdžių lervoms maitinti, o suaugusios skruzdėlės minta lapų sula. Grybui reikia, kad skruzdėlės išliktų gyvos, o lervoms – kad grybas išliktų gyvas.
Veisimasis:
po 3-4 savaičių po kiaušinėlių padėjimo išsirita lėliukės, šios dar po 3-4 savaičių virsta lėliuke ir po kelių savaičių išsineria į suaugėlius.
Statusas:
Atta sexdens nėra įtraukta į IUCN nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą.
Paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje nuo Teksaso iki Pietų Argentinos. Skruzdžių kolonijos aptinkamos miškų, kur tinkamos klimatinės sąlygos ir daug lapijos, divožemyje. Kolonijų lizdai būna 2-6 metrų gylyje.
Gyvena:
kolonijos egzistuoja 10-15 metų, kol būna gyvos jų motinėlės.
Biologija:
motinėlės kūno ilgis apie 3 cm, kareivio 1.8 - 2.3 cm, darbininkių 0.3 - 1.6 cm.
Lapakirpės skruzdės į lizdą atsineštas atkirptas lapų dalis, smulkina į mažas dalis, kad panaudotų kaip substratą grybo auginimui. Suaugusiųjų skruzdžių auginamas grybas naudojamas skruzdžių lervoms maitinti, o suaugusios skruzdėlės minta lapų sula. Grybui reikia, kad skruzdėlės išliktų gyvos, o lervoms – kad grybas išliktų gyvas.
Veisimasis:
po 3-4 savaičių po kiaušinėlių padėjimo išsirita lėliukės, šios dar po 3-4 savaičių virsta lėliuke ir po kelių savaičių išsineria į suaugėlius.
Statusas:
Atta sexdens nėra įtraukta į IUCN nykstančių rūšių raudonąjį sąrašą.