Ne veisimosi sezono metu jie leidžia laiką gėlo ir sūraus vandens pelkėse, estuarijose, ražienų laukuose, ganyklose ir bulvių laukuose.
Kūno ilgis 76-89 cm, sparnų plotis 1,47-1,80 m.
Anser anser
Būrys:
Irklakojai paukščiai
Šeima:
Žąsiniai
Ne veisimosi sezono metu jie leidžia laiką gėlo ir sūraus vandens pelkėse, estuarijose, ražienų laukuose, ganyklose ir bulvių laukuose.
Kūno ilgis 76-89 cm, sparnų plotis 1,47-1,80 m.
Gyvena:
21 metus
Sveria:
2,1-4,5 kg
Išsiritę žąsiukai dažniausiai laukia, kol išdžius, kad paliktų lizdą. Prižiūrimi tėvelių jaunikliai maitinasi patys ir maždaug po aštuonių savaičių tampa visiškai savarankiški. Veisimosi sezono metu pilkosios žąsys gyvena žemapelkėse ir pelkėse, kuriose gausu augmenijos, taip pat atviroje jūroje esančiose salose. Pilkosios žąsys negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje.
Dėtis:
3-12 kiaušinių
Inkubacinis periodas:
27-28 dienos
Ši rūšis paplitusi Eurazijoje – nuo Skandinavijos iki Ramiojo vandenyno, Islandijos, Britų, Hebridų, Baltijos jūros salų.
Minta pelkių augalų šakniastiebiais ir šaknimis bei kai kuriais mažais vandens gyvūnais. Jie taip pat valgo ražienas, išsiliejusius grūdus ir įvairių rūšių šakniavaisius, taip pat ropes, morkas ir bulves, kultūrinių pasėlių želmenis, pievų žolę.
Ne veisimosi sezono metu jie leidžia laiką gėlo ir sūraus vandens pelkėse, estuarijose, ražienų laukuose, ganyklose ir bulvių laukuose.
Kūno ilgis 76-89 cm, sparnų plotis 1,47-1,80 m.
Gyvena:
21 metus
Sveria:
2,1-4,5 kg
Išsiritę žąsiukai dažniausiai laukia, kol išdžius, kad paliktų lizdą. Prižiūrimi tėvelių jaunikliai maitinasi patys ir maždaug po aštuonių savaičių tampa visiškai savarankiški. Veisimosi sezono metu pilkosios žąsys gyvena žemapelkėse ir pelkėse, kuriose gausu augmenijos, taip pat atviroje jūroje esančiose salose. Pilkosios žąsys negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje.
Dėtis:
3-12 kiaušinių
Inkubacinis periodas:
27-28 dienos
Ši rūšis paplitusi Eurazijoje – nuo Skandinavijos iki Ramiojo vandenyno, Islandijos, Britų, Hebridų, Baltijos jūros salų.
Minta pelkių augalų šakniastiebiais ir šaknimis bei kai kuriais mažais vandens gyvūnais. Jie taip pat valgo ražienas, išsiliejusius grūdus ir įvairių rūšių šakniavaisius, taip pat ropes, morkas ir bulves, kultūrinių pasėlių želmenis, pievų žolę.
Asmens duomenys – kandidatuodami ir teikdami savo gyvenimo aprašymą, Jūs pateikiate Lietuvos zoologijos sodui (toliau – LZS) savo asmens duomenis. Informuojame, kad Jūsų gyvenimo aprašymas ir jame pateikti duomenys bus tvarkomi laikantis LZS darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos reikalavimų. Informaciją apie asmens duomenų tvarkymą rasite ČIA.