Spalio mėnesį kūmutės pradeda ieškoti žiemaviečių. Žiemoja po akmenimis, medžių šaknimis, graužikų urvuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumblą, kartais slepiasi ir žmonių rūsiuose.
Raudonpilvė kūmutė
Bombina bombina
Šeima:
Kūmučių
Gyvena:
apie 5-7 metus.
Biologija:
Kūno ilgis – apie 4–5 cm.
Gyvenimo ciklas skirstomas į sausąjį (nesiveisimo) ir lietingąjį (veisimosi) periodus.Pavasarį, atšilus orui, iš žiemojimo vietų kūmutės traukia į vandens telkinius, kur vandeniui sušilus iki 13-14 °C prasideda nerštas. Tuoktuvių metu patinai skleidžia melodingus garsus – „kukuoja“: kūmučių rezonatoriai (balso maišai) yra vidiniai. Raudonpilvių kūmučių patinai nustoja „kūmuoti“, kai oro temperatūra yra mažesnė nei 12°C ir didesnė nei 30–34°C.
Kūmučių apvaisinimas yra išorinis. Patinui priviliojus patelę, pora kurį laiką plaukioja apsikabinusi. Vėliau sekliose, žolėmis apaugusiose vietose porcijomis išneršiami ikreliai. Jie pritvirtinami prie povandeninių augalų. Vienos patelės padėtų ikrelių skaičius priklauso nuo jos amžiaus ir dydžio. Apvaisinimas išorinis.
Buožgalviai iš ikrų išsivysto per 5-7 dienas. Buožgalviai auga ir vystosi tame pačiame vandens telkinyje, kuriame buvo išneršti. Augantys buožgalviai didžiąją laiko dalį praleidžia besimaitindami. Metamorfozę baigia per 45–65 dienas.
Dėtis:
20-40 ikrų.
Aptinkamos kūdrose, tvenkiniuose, grioviuose, senvagėse, žemapelkių balose, kur gausu vandens augmenijos, nėra srovės. Kūmutėms būtina pieva aplink vandens telkinį, kur jos medžioja. Jos minta įvairiais bestuburiais, buožgalviai daugiausia maitinasi mikroorganizmais ir dumbliais. Paplitimo arealas nuo vidurio ir rytų Europos iki Uralo kalnų.
Spalio mėnesį kūmutės pradeda ieškoti žiemaviečių. Žiemoja po akmenimis, medžių šaknimis, graužikų urvuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumblą, kartais slepiasi ir žmonių rūsiuose.
Gyvena:
apie 5-7 metus.
Biologija:
Kūno ilgis – apie 4–5 cm.
Gyvenimo ciklas skirstomas į sausąjį (nesiveisimo) ir lietingąjį (veisimosi) periodus.Pavasarį, atšilus orui, iš žiemojimo vietų kūmutės traukia į vandens telkinius, kur vandeniui sušilus iki 13-14 °C prasideda nerštas. Tuoktuvių metu patinai skleidžia melodingus garsus – „kukuoja“: kūmučių rezonatoriai (balso maišai) yra vidiniai. Raudonpilvių kūmučių patinai nustoja „kūmuoti“, kai oro temperatūra yra mažesnė nei 12°C ir didesnė nei 30–34°C.
Kūmučių apvaisinimas yra išorinis. Patinui priviliojus patelę, pora kurį laiką plaukioja apsikabinusi. Vėliau sekliose, žolėmis apaugusiose vietose porcijomis išneršiami ikreliai. Jie pritvirtinami prie povandeninių augalų. Vienos patelės padėtų ikrelių skaičius priklauso nuo jos amžiaus ir dydžio. Apvaisinimas išorinis.
Buožgalviai iš ikrų išsivysto per 5-7 dienas. Buožgalviai auga ir vystosi tame pačiame vandens telkinyje, kuriame buvo išneršti. Augantys buožgalviai didžiąją laiko dalį praleidžia besimaitindami. Metamorfozę baigia per 45–65 dienas.
Dėtis:
20-40 ikrų.
Aptinkamos kūdrose, tvenkiniuose, grioviuose, senvagėse, žemapelkių balose, kur gausu vandens augmenijos, nėra srovės. Kūmutėms būtina pieva aplink vandens telkinį, kur jos medžioja. Jos minta įvairiais bestuburiais, buožgalviai daugiausia maitinasi mikroorganizmais ir dumbliais. Paplitimo arealas nuo vidurio ir rytų Europos iki Uralo kalnų.