Spalvingoji medlaipė

Dendrobates auratus

Paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje nuo Nikaragvos ir Kosta Rikos, iki pietvakarių Brazilijos ir Bolivijos. Gyvena drėgnose miškų papėdėse, šlapiose didelių medžių kamienų drevėse. Minta skruzdėlėmis, termitais, mažais vabalais, svirpliais.

Gyvena:

nuo 5 iki 7 metų.

Biologija:

Vidutiniškai sveria apie 3 g. Kūno ilgis nuo 2,7 iki 4 cm. Patelės stambesnės už patinėlius.

Veisiasi vieną kartą per metus lietinguoju metų sezonu (vasario – kovo mėn.). Subręsta 12-18 mėn. Ikrai apvaisinami ir prižiūrimi patino, jo pareiga, kad ikrai būtų švarūs ir neišdžiūtų. Per 10-14 dienų nuo apvaisinimo iš ikrų išplaukia buožgalviai. Metamorfozė baigiasi po 70-90 dienų.

Veisimasis:

patelė išneršia ant bromelinių augalų lapų 2-12 ikriukų.

Patinai, norėdami atkreipti patelės dėmesį, užšoka ant aukštesnės šakos ar kupsto ir „gieda“. Skleidžiamas garsas panašus į paukščio čiulbėjimą ir nei kiek neprimena „kva-kva“. Turi savitą gynybos mechanizmą: jos išskiria nuodus per savo odą, kurie yra labai toksiški. Nuodai išsiskiria pro poras per visą kūną ir veikia centrinę nervų sistemą, sukeldami raumenų ir nervų paralyžių.

Statusas:

Apsaugos statusas - CITES II B

Paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje nuo Nikaragvos ir Kosta Rikos, iki pietvakarių Brazilijos ir Bolivijos. Gyvena drėgnose miškų papėdėse, šlapiose didelių medžių kamienų drevėse. Minta skruzdėlėmis, termitais, mažais vabalais, svirpliais.

Gyvena:

nuo 5 iki 7 metų.

Biologija:

Vidutiniškai sveria apie 3 g. Kūno ilgis nuo 2,7 iki 4 cm. Patelės stambesnės už patinėlius.

Veisiasi vieną kartą per metus lietinguoju metų sezonu (vasario – kovo mėn.). Subręsta 12-18 mėn. Ikrai apvaisinami ir prižiūrimi patino, jo pareiga, kad ikrai būtų švarūs ir neišdžiūtų. Per 10-14 dienų nuo apvaisinimo iš ikrų išplaukia buožgalviai. Metamorfozė baigiasi po 70-90 dienų.

Veisimasis:

patelė išneršia ant bromelinių augalų lapų 2-12 ikriukų.

Patinai, norėdami atkreipti patelės dėmesį, užšoka ant aukštesnės šakos ar kupsto ir „gieda“. Skleidžiamas garsas panašus į paukščio čiulbėjimą ir nei kiek neprimena „kva-kva“. Turi savitą gynybos mechanizmą: jos išskiria nuodus per savo odą, kurie yra labai toksiški. Nuodai išsiskiria pro poras per visą kūną ir veikia centrinę nervų sistemą, sukeldami raumenų ir nervų paralyžių.

Statusas:

Apsaugos statusas - CITES II B