Kanopiniai gyvūnai

Šetlando ponis yra viena mažiausių arklinių šeimos gyvūnų veislių pasaulyje. Jie yra šiuolaikiniai palikuonys senovės ponių, kurie tūkstančius metų klajojo Šiaurės Škotijos Šetlando salose. Jie turi raumeningą kūną ir trumpas, stiprias kojas, plačias akis, mažas ir budrias ausis ilgus karčius bei uodegas. Žiemą jie užsiaugina storą dvigubą kailį, kad atlaikytų atšiaurias sąlygas.

Kveslando salos avių veislė yra naminė veislė, pavadinta pagal salą, kurioje ji atsirado. Šios miniatiūrinės avys yra vienos iš mažiausių naminių avių pasaulyje. Jos labai prisitaikančios ir dažniausiai auginamos vilnai, kuri puikiai tinka ploniems mezgimo siūlams verpti. Šios avys yra protingos, žingeidžios ir žinomos dėl savo charakterio, ištvermės ir mažo dydžio.

Savaniniai bekarčiai zebrai paplitę Pietų ir Rytų Afrikos savanose. Paplitimo arealas driekiasi šiaurės vakarų Kenijoje (nuo Uasin Gishu ir Baringo ežero) iki Ugandos Karamojos rajono. Sutinkamas rytinėje Pietų Sudano dalyje, į rytus nuo Baltojo Nilo (Bomos nacionaliniame parke). Tai šiauriausias savaninio zebro porūšis.

Mokslinis baltojo raganosio pavadinimas graikiškai reiškia: cerato „ragas“, o toris reiškia „laukinis žvėris“. Graikiškas „simus” reiškia plokščiasnukis. Raganosiai yra pilki ir beveik be plaukų, plaukeliai tik ant ausų, uodegos galiukų ir blakstienos. Baltieji raganosiai turi plačią viršutinę lūpą ir pastebimą kuprą ant kaklo. Priekinės ir užpakalinės pėdos turi po tris pirštus. Baltieji raganosiai yra trumparegiai, tačiau jų klausa ir uoslė yra puiki.

Avijaučiai kilę iš Kanados. Šiomis dienomis natūraliai išlikę Kanadoje, Grenlandijoje. Vėl atnaujinta populiacija Rusijos federacijoje ir JAV (Aliaskoje). Naujai įveisti Norevegijoje ir Švedijoje. Šie gyvūnai IUCN sąraše itraukti į gyvūnų sąrašą, kurie nekelia susirūpinimo, tačiau jų populiacija nuolatos mažėja. Natūrali avijaučių buveinė arktinė tundra. Vasaros metu renkasi drėgnas buveines. Žiemą būna ant kalvų ar šlaitų, kur vėjas sumažina sniego gylį.

Tai naminės miniatiūrinės ožkos. Šios ožkos vienos iš mažiausių pasaulyje!

Kupranugariai sunkiai pakelia drėgną klimatą, tačiau lengvai ištveria temperatūros svyravimus nuo -27 iki +50 laipsnių.

Muntjakai yra kilę iš pietryčių Kinijos, taip pat gali būti sutinkami ir Taivano žemėse.

Lama buvo prijaukinta Peru 2000–2500 metais prieš mūsų erą. Lama, kaip ir kupranugaris, yra labai ištverminga ir gali ilgai išbūti be vandens.

Asilus žmonės prijaukino 4000 metų prieš Kristų, tai pirmi prijaukinti gyvūnai krovinių pernešimui. Šiltesniuose kraštuose pakeičia arklį, nes tenkinasi prastesniu pašaru ir yra ištvermingesnis. Asilę kryžminant su arkliu gaunami vertingi darbiniai gyvuliai – mulai.

1919 m. balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Zoologijos sodų ir privačių kolekcijų dėka, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 m., o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 m.

Tai nuostabūs šuolininkai, galintys įveikti labai stačius kalnus. Šoka žemyn 6-7 m nuo vieno skardžio ant kito. Ožkos kasa apie 5 cm gylio lovas, kuriose ilsisi ir voliojasi, valydamos kailius nuo parazitų.

Lapams ir ūgliams skinti žirafos naudoja plonas, judrias lūpas ir ilgą juodą liežuvį, kurį žirafos gali iškišti daugiau kaip 45 cm. Žirafos yra atrajotojai ir turi 4 skyrių skrandį.

Aukščiausias žinduolis – 6 metrai. Liežuvis yra nepaprastai ilgas – vidutiniškai 50 cm ilgio, tamsios, pilkai juodos spalvos.