Balinių vėžlių veisimo projektas

Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su kitomis aplinkosauginėmis organizacijomis 2010–2014 metais vykdo LIFE+ Gamta projektą „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“. Šio projekto asocijuoti partneriai yra Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Dzūkijos nacionalinis parkas, Metelių ir Veisiejų regioniniai parkai, Lietuvos zoologijos sodas ir tarptautinė konsultacinė firma AmphiConsult. Projektas vykdomas trimis pagrindinėmis veiklos kryptimis: tikslinių rūšių apsauga, ekologinio tinklo sukūrimas ir vietinės bendruomenės švietimas.

Tikslinės projekto rūšys yra į Buveinių direktyvos II ir IV priedus įtrauktos roplių ir varliagyvių rūšys, t.y.: balinis vėžlys (Emys orbicularis), europinė medvarlė (Hyla arborea), raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina), skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus), nendrinė rupūžė (Bufo calamita), žalioji rupūžė (B. viridis), paprastoji česnakė (Pelobates fuscus), smailiasnukė varlė (Rana arvalis), mažoji kūdrinė varlė (R. lessonae), vikrusis driežas (Lacerta agilis) bei nemažas skaičius paukščių ir bestuburių rūšių, kuriems reikalingi maži stovinčio vandens telkiniai, pievutės ir neapaugę smėlėti šlaitai.

Šioms rūšims išsaugoti yra numatyti įvairūs apsauginiai veiksmai – kūdrų kasimas, vietų, tinkamų vėžlių kiaušiniams dėti, parengimas ir priežiūra, kiaušinių surinkimas iš netinkamose vietose esančių lizdaviečių, inkubavimas ir vėžliukų užauginimas, medvarlių veisimas arba kiaušinių surinkimas ir užauginimas, gamtą tausojančio žemės ūkio stiprinimas ir kiti. Įvykdžius šiuos veiksmus bus šioms tikslinėms rūšims sukurti ekologiniai koridoriai tarp saugomų teritorijų.

Pirmieji mūsų pasiekimai projekte

Lietuvos zoologijos sodas dalyvauja vienoje iš šio ekologinio tinklo kūrimo veiklų – balinių vėžlių (Emys orbicularis) veisimas. Populiacijos gausinimas yra vykdomas inkubuojant iš netinkamuose vietose (kaimo keliukų ir žvyrkelių) padėtų dėčių surinkus kiaušinius. Jaunikliai bus auginami  iki trejų metų amžiaus, po adaptacijos išleidžiami į natūralią gamtą tose vietose arba netoli tų vietų, kur buvo sudėti kiaušiniai, kad sustiprintų mažas arba išnykusias natūralias vėžlių populiacijas.

Kaip sėkmingai inkubuoti balinių vėžlių kiaušinius ir auginti jauniklius patirties buvo semtasi iš kituose šalyse panašius projektus vykdančių organizacijų patyrimo – vykta į Vokietijos balinių vėžlių veisimo stotį Linume (Naturschutzstation Rhinluch), Frankfurto prie Maino ir Berlyno zoologijos sodus bei lankytasi NABU-informaciniame centre Blümberger Mühle.  Išvykos metu susipažinta su  balinių  vėžlių  veisimo minėtuose  institucijose veisimo metodika.

Pirmuosius 11 balinių vėžlių kiaušinių gavome iš Kuculiškių herpetologinio draustinio 2011 metų birželio 1 dieną.  Dėtis buvo rasta pakelėje, todėl tikimybė, kad vėžliukai išsiris ir išgyvens natūraliomis sąlygomis buvo maža. Iš viso per tris dienas zoologijos sodui buvo perduoti 47 vnt. kiaušinių iš keturių skirtingų vietovių – vėžlių kiaušiniai buvo surenkami ne tik iš pakelių saugomose teritorijose, t.y. draustinyje, bet ir nuo kelių nesaugomose teritorijose, pvz. viena dėtis buvo sudėta ant žvyrkelio.

2011-07-28 dieną išskilo pirmasis balinio vėžlio jauniklis, o rugpjūčio 6 dieną iš kiaušinio išsiropštė paskutinis mažylis. Iš 47 vnt. kiaušinių išskilo 40 jauniklių (97,6% nuo apvaisintų kiaušinių), 6 kiaušiniai buvo neapvaisinti, 1 embrionas žuvęs. Tai nepaprastai geras vėžliukų išsiritimo rodiklis. Tų pačių metų gegužės – birželio mėnesiais išskilo ir sėkmingai auga 4 mūsų kolekcijoje turimų vėžlių jaunikliai.

Antrieji veiklos metai

2012 metų birželio mėnesį vėl gavome balinių vėžlių kiaušinių. Kaip ir ankstesniaisiais metais, jie buvo paimti iš vietų, kur grėsė didelis sunaikinimo pavojus. Į Lietuvos zoologijos sodą iš viso buvo atvežti 74 kiaušiniai iš 7 dėčių. Dar viena patelė, kuri laikinai (gydymui) buvo patekusi į zoologijos sodą, pas mus padėjo 6 kiaušinius. Po daugiau nei 2 mėn. inkubacijos, iš 74 gamtoje surinktų  ir 6 sudėtų jau minėtos vėžlės kiaušinių, išskilo 70 jauniklių. Jie sėkmingai auga.

2012 metų spalio 8-9 dienomis trys zoologijos sodo darbuotojai dalyvavo darbiniame seminare „Research And Conservation Of European Herpetofauna And Its Environment: Bombina bombina, Emys orbicularis, And Coronella austriaca“ Daugpilio universitete (Latvija) ir pristatė savo darbo patirtį auginant balinius vėžlius.

Tretieji veiklos metai

Šiais metais buvo gauti vėžlių kiaušiniai iš keturių gamtoje nesaugiose vietose rastų dėčių. Vėžliukai išsirito pirmosiomis rugpjūčio dienomis.

2011 metų jaunikliai birželio mėnesį buvo perkelti į lauko baseinėlius, kur jie pratinasi prie natūralių aplinkos sąlygų. Lauke vėžliukai tampa bailūs ir išgirdę ateinant žmones ar virš voljero praskridus paukščius jie staigiai supuola visi į vandenį ir slepiasi įrengtose slėptuvėse.

Lentelė. 2011-2013 metų balinių vėžlių kiaušinių inkubavimo rezultatai

Vėžlių jauniklių auginimas

Balinių vėžlių kiaušiniai inkubuojami apie du mėnesius specialiuose roplių kiaušinių perinimui skirtuose inkubaturiuose. Gimę vėžliukai sveria apie 4-5 gramus ir yra ne ką didesni už 2 centų monetą. Po kelių dienų jaunikliai pradedami maitinti tinkamu pagal jų dydį pašaru – uodo trūklio lervomis. Vėliau paaugusiems vėžliukams racionas palaipsniui keičiamas – duodame specialiai gaminamą pašarą iš mėsos, žuvies, trupučio morkų, želatinos ir vitamininių – mineralinių papildų. Toks sustingęs mišinys ir susmulkintas vėžliukų labai mėgstamas ir patogus šerti. Jaunikliai taip pat gauna zoologijos sodo insektariume auginamų įvairių vabzdžių. Prieš jauniklių išleidimą į gamtą, kai jie sulauks trejų metų, bus šeriami daugiausiai gyvuoju pašaru, kad mokėtų gaudyti grobį natūraliomis sąlygomis ir turėtų daugiau šansų adaptuotis.

Ne visi gyvūnai vienodai greitai auga, kai kurie tapo stambesniais už daugumą gentainių, o kai kurie smulkesni. Smarkesnieji, turintys geresnį apetitą, ir užauga didesni. Be to, laikant grupėmis pasireiškia dominavimas – stambesnieji nustumia nuo pašaro smulkesniuosius, todėl šeriant pašaras išbarstomas kuo plačiau, kad pasimaitintų visi.

Auginant vėžliukus zoologijos sodo sąlygomis ir turint tikslą juos paruošti gyvenimui gamtoje būtina bandyti imituoti jų natūralų gyvenimo biologinius ciklus, būdingus Lietuvos sąlygomis. Todėl lapkričio mėnesį balinių vėžlių jaunikliai pradedami ruošti žiemos įmygiui palaipsniui žeminant aplinkos temperatūrą ir trumpinant fotoperiodą. Sumažėjus aplinkos temperatūrai mažėja ir vėžliukų apetitas. Sumažinus aplinkos temperatūrą iki 17oC ir žemiau vėžliukai nustoja visai maitintis. Gruodžio pabaigoje – sausio mėnesio pradžioje vėžliukai perkeliami į žiemojimą patalpą, kur oro temperatūrą sumažinama iki 6-8 oC. Tokiomis sąlygomis jų medžiagų apykaita gerokai sulėtėja. Kovo mėnesį temperatūra palaipsniui pradedama kelti ir vėžliukai perkeliami į laboratoriją tolesniam auginimui. Palaipsniui keliant temperatūrą vėžliukams atsiranda noras maitintis. Nors žemoje temperatūroje medžiagų apykaita labai lėta, bet per ilgesnį laiko tarpą rudenį sukaupti energetiniai resursai sumažėja. Per 2 mėn. gyvūnai palengvėja maždaug 1 gramu. Toks svorio netekimas nesukelia pavojaus jų sveikatai.

Vasarą dalis vėžliukų gyvena lauko adaptaciniame voljere. Jie ten tampa baikštūs, išgirdę žingsnius greitai slepiasi vandenyje po medžio šiekštomis, žievėmis. Lauko baseinėliuose prisiveisia uodų lervų, kitų gyvių, todėl jaunikliai gali pamedžioti ir natūralaus grobio. Rudenį atvėsus orams vėžliukai vėl perkeliami į laboratoriją.

Šio balinių vėžlių projekto sėkminga pradžia ne tik atskleidžia tokių projektų, kai gyvūnų kiaušiniai inkubuojami ne natūraliomis sąlygomis, galimybes, bet ir perspektyvas ateityje zoologijos sodams labiau įsijungti į šitokią veiklą. Viena iš pagrindinių zoologijos sodų misijų – veisti retas ir nykstančias rūšis, o esant galimybėms bandyti atkurti nykstančias laukinių gyvūnų populiacijas.

Balinių vėžlių jauniklių grąžinimas į gamtą

2014 metų liepos 8-9 dienomis į natūralias balinių vėžlių buveines bei iškastas ar atnaujintas kūdras buvo išleistas 101 jauniklis, išskilę zoologijos sode 2011-2012 metais. Visi vėžliukai grįžo į savo gimtąsias vietas, iš kurių buvo paimti kiaušiniai. Zoologijos sode jaunikliai auginami išskirstyti pagal kilmės vietas.

Prieš išleidimą buvo nufotografuotos visų vėžliukų šarvo apačios (karapaksas), nes kiekvienas balinis vėžlys turi unikalų savo piešinį – dėmelių išsidėstymo piešinį. Jis visą gyvenimą lieka nepasikeitęs, gali tik šiek tiek pasikeisti spalvos intensyvumas ar atspalvis. Fotografijų katalogas perduotas Lietuvos gamtos fondo ir Lazdijų rajono regioninių parkų darbuotojams, kad galėtų sekti vėžliukų gyvenimą juos identifikuojant.

Siekiant išsaugoti balinių vėžlių populiaciją, netinkamose vietose sudėti kiaušiniai buvo surenkami ir perduoti išinkubuoti į Lietuvos zoologijos sodą. Per trejus metus iš netinkamose vietose surinktų balinių vėžlių kiaušinių Lietuvos zoologijos sode išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų. Į gimtąsias vietas grįžę vėžliukai ženkliai papildys balinių vėžlių populiaciją–Lietuvoje iš viso gyvena vos 400 – 500 šių roplių. Nuo dabar Pietų Lietuvos balose jau bus iki 600 „geležinių varlių“. Kitais metais bus išleisti į gimtąsias vietoves ir likusieji jaunikliai, gimę 2013 metais.

Didžiausia grėsmė baliniams vėžliams – buveinių nykimas: kūdros natūraliai užželia, užauga krūmais, nes gyventojai nebelaiko gyvulių, o jei šalia tręšiami laukai, šis procesas dar labiau pagreitėja.

Projekto pabaiga ir rezultatai

2014-09-30 baigėsi daugiau kaip trejetą metų trukęs šis projektas. Buvo pasiektas užsibrėžtas tikslas – iš pavojingose vietose padėtų kiaušinių, kurie buvo paimti ir atvežti į zoologijos sodą, išinkubuoti ir išauginti iki 2-3 metų 120 balinių vėžlių jauniklių. 101 vėžliukas paleistas į gimtąsias vietas šiemet, o likę 27 buvo dar per maži, todėl dar bus paauginti ir išleisti į gamtą kitąmet.

Kita šio projekto veikla buvo parengti balinių vėžlių jauniklių auginimo metodiką. Ji buvo parengta 2013 metų kovo mėnesį. Joje aprašoma kaip balinių vėžlių jaunikliai paimami iš gamtos, inkubuojami ir auginami zoologijos sode.

Trečia projekto veikla – visuomenės švietimas apie nykstančios balinių vėžlių rūšies išsaugojimo svarbą, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie šios ir kitų rūšių išsaugojimo. O tos priemonės paprastos: neimti iš gamtos, nepaleisti į gamtą svetimžemių vėžlių (raudoniausių ir geltoniausių vėžlių, nes jos yra invazinės ir užima balinių vėžlių buveines), išsaugoti bei atkurti balinių vėžlių buveines. Ši edukacinė veikla buvo vykdoma daugiausiai Kauno miesto mokyklose, bet nebuvo tuo apsiribota – balinių vėžlių edukacinę veiklą vykdantys darbuotojai vyko ir kitus šalies miestus. Taip pat buvo vykdomos šviečiamosios programos ir zoologijos sode – įvyko 4 baliniams vėžliams skirti renginiai „Vėžlio dienos“, edukacinės pamokėlės. Viso buvo pravestos 156 edukacinės programos, jas išklausė virš 3500 įvairaus amžiaus klausytojų.

2014 metų rugpjūčio 26-28 dienomis trys zoologijos sodo specialistai skaitė pranešimus projekto baigiamajame seminare „Bandomojo ekologinio tinklo Pietų Lietuvoje sukūrimas“, kuris vyko Vilniuje. Jame dalyvavo daug įvairių Europos Sąjungos šalių specialistų, dirbančių retų rūšių išsaugojimo projektuose, kuriančių ekologinius tinklus.

Projekto tinklalapis

Informacija atnaujinta 2014-10-21