Baliniai vėžliukai gimtąsias vietas palieka tik žiemos sezonui

Baliniai vėžliai yra vienintelė Lietuvoje natūraliai gyvenanti vėžlių rūšis. Tai reta ir nykstanti, itin saugoma rūšis ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos valstybių. Prieš 100 metų baliniai vėžliai buvo paplitę visoje Lietuvoje, tačiau šiandien šių gyvūnų populiacija randama tik pietinėje Lietuvos dalyje: Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Marijampolės, Prienų rajonuose. Lietuvos zoologijos sodo specialistai, kartu su partneriais, jau 13 metų vykdo įvairius projektus, skirtus balinių vėžlių išsaugojimui ir jų populiacijos atkūrimui.

Trečiadienį Lietuvos zoologijos sodo ir Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai iš nesaugių dėčių surinko naujai išsiritusius balinių vėžlių mažylius. Patikrinus 6 dėtis, buvo rasti ir tolimesniam auginimui paimti 66 balinių vėžlių jaunikliai.

Balinių vėžlių jauniklių surinkimas rudenį yra labai svarbus procesas. Esant šaltoms žiemoms, šių gyvūnų jaunikliai gali iššalti. Žiemos miego periodą praleidę Lietuvos zoologijos sode ir paaugę bei sustiprėję, pavasarį baliniai vėžliai sugrįš į gimtąsias vietas. Vien šiais metais Veisiejų ir Metelių regioniniuose parkuose buvo paleista 111 balinių vėžlių jauniklių, o per visą laikotarpį paleistų gyvūnų skaičius siekia 700.

Pavasarį ar vasaros pradžioje į Lietuvos zoologijos sodą taip pat atvežami ir balinių vėžlių kiaušiniai, iškasti iš nesaugių dėčių. Zoologijos sode kiaušiniai yra inkubuojami, iš jų išsiritę balinių vėžlių jaunikliai toliau auginami zoologijos sode, o kitų metų vasaros pradžioje, sulaukę 10 -11 mėn. amžiaus, paleidžiami atgal į gamtą, kartu su rudenį iškastais vėžliukais.

Pagrindinės balinių vėžlių nykimo priežastys – tinkamų gyventi, žiemoti bei veistis buveinių mažėjimas dėl užaugimo krūmais, užžėlimo tankia žoline augmenija, vandens telkinių apaugimo meldais, taip pat didelis jauniklių žuvimo procentas. Pastariesiems pirmosiomis gyvenimo dienomis didžiausią pavojų kelia plėšrieji paukščiai ir gyvūnai. Didelė grėsmė ką tik iš dėties išlindusiems vėžliukams yra miško skruzdėlės, kurios užpuola vandens telkinio link judantį jauniklį.

Didžiąją balinių vėžlių raciono dalį sudaro vabzdžiai ir kiti nariuotakojai: laumžirgių, dusių, uodų lervos, moliuskai ir varliagyviai. Žuvis sudaro nedidelę raciono dalį, nes vėžliams sudėtinga ją sumedžioti. Lietuvos zoologijos sode balinių vėžlių jaunikliai įgyja ir jiems būtinų išgyvenimo įgūdžių – išmoksta susimedžioti gyvą grobį, pasislėpti nuo plėšrūnų. Prieš išleidžiant į gamtą, vėžliukai apgyvendinami adaptaciniuose lauko voljeruose, iš kur keliauja į savo gimtąsias vietas.

Baliniai vėžliai yra tikri ilgaamžiai. Jie gali išgyventi net 100 metų. Tad pastangos išsaugoti šią rūšį bus jaučiamos dar ne vieną dešimtmetį.

Pamatyti vienintelius natūraliai mūsų šalyje gyvenančius vėžlius Lietuvos zoologijos sode galima kasdien 10:00-20:00 val. (pirmadieniais nuo 11:00 val.).  Bilietus įsigyti galima https://bilietai.zoosodas.lt/ arba Lietuvos zoologijos sodo kasose.

Atrask, pažink, išsaugok!