Barsukas išpranašavo – greitai bus pavasaris

Nuo seno lietuviams būdavo reikalinga žinoti, kokie orai bus ateinantį mėnesį, o ypač žiemos prognozė būdavo svarbi. Žinome, kad žiemos būdavo labai šaltos, gūdžios, o žmonės dažnai nebūdavo turtingi ir ne visada turėdavo pakankamai pašaro gyvuliams, todėl būdavo svarbu pamatyti, kokius nors gamtos ženklus, rodančius, kokie orai laukia, ar greitai bus pavasaris, ar reikia taupyti. Taigi, viduržiemį lietuviams buvo svarbu žinoti, kokia bus antroji žiemos pusė. Tą anksčiau parodydavo ir dabar rodo barsukas. Tik tos žiemos sunkiai nuspėjamos ir neaišku, ar barsukas gerai žino. O gal žiema apgauna barsuką!?

Tačiau trečiadienis buvo gražus, saulėtas oras ir mūsų vienas iš dviejų barsukų buvo išėjęs į lauką pasidairyti – o kas bus toliau, gal jau pavasaris? Pagal senolių pasakojimus, barsukas pamatęs skaisčiai švytinčią saulę, išsigąsta savo šešėlio ir puola atgal į guolį pabaigti pradėtą sapną ir, žinoma, atsigula ant to paties šono. Zoologijos sodo darbuotojai į barsuko guolį nelindo, bet spėja, kad atsigulė ant to paties šono, todėl žiema nebus ilga. Vasario antroje pusėje galima tikėtis, kad ateis pavasaris ir grįš pirmieji pavasario šaukliai – vieversiai.

O šiaip, tai barsukai nėra tie gyvūnai, kurie žiemą giliai įminga. Laikas nuo laiko, jie išlenda į lauką, apsidairo, pabėgioja, pasitikrina, kas vyksta aplink, ir nueina vėl pamiegoti. O ką jiems daryti, jų įprasto pašaro – įvairių bestuburių, smulkių stuburinių, vaisių, uogų – nėra, todėl turi miegoti ir eikvoti rudenį sukauptas riebalų atsargas.

Laukime pavasario, nes atšilus orui, pabudus ir kitiems gyviams, iš miegų pabus ir pavasario pranašas – barsukas, o su juo pamažu ir visa gamta.

Perengė  vyresnysis zoologas Jonas Šimkus