Būstai miestų parkuose – tik išrinktiesiems

Jau trečius metus iš eilės Pavilnių ir Verkių regioniniai parkai priima ir apgyvendina naujus gyventojus savo teritorijoje. Kas šie privilegijuotieji išrinktieji? Ar teko girdėti apie Osmoderma barnabita? Tai lotyniškas šių naujakurių pavadinimas. Nuo 2017 metų Lietuvos zoologijos sodas aktyviai dalyvauja vieno ypatingo, plokštėtaūsių šeimos vabalo išsaugojimo projekte. Sparčiai nykstančios natūralios buveinės bei blogėjanti jų kokybė gali ištrinti šiuos vabzdžius iš gyvūnų karalystės žemėlapio, o tai gali reikšti pražūtį kitiems gyvosios gamtos organizmams. Lietuvos zoologijos sodas kartu su Lietuvos gamtos fondu ir kitais partneriais vykdo LIFE OSMODERMA — niūriaspalvio auksavabalio išsaugojimo projektą, kurio finišo tiesioji jau ne už kalnų.

Šių metų gegužės 18 dieną Lietuvos zoologijos sodo komanda keliavo į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją. Jau kelerius metus Lietuvos zoologijos sodo specialistai, kartu su kolegomis iš Lietuvos gamtos fondo, apgyvendina niūriaspalvio auksavabalio lervas ir kokonus jiems skirtuose inkiluose. Neilgai trukus, jau vasaros pradžioje, iš jų pradės ristis nuostabaus grožio, onikso spalvos vabzdžiai, kurie toliau tęs savo metamorfozę. Tačiau vabalo stadijos kelias — labai trumpas. Per vasarą šie vabalai ne tik suranda partnerius, bet ir padeda kiaušinėlius, taip sukurdami nenutraukiamą gyvybės ciklą. Šis trumpas vasaros metas vienintelė galimybė gyvai pamatyti niūriaspalvį auksavabalį vabalo stadijoje.

Ar žinote kaip atpažinti šį paslaptingą vabalą visu jo gyvenimo ciklu? Niūraspsalvis auksavabalis itin retas radinys. Onikso ir bronzos spalvomis tviskantis vabalas sunkiai pastebimas net ir įgudusiems entomologams. Šis vabzdys net 2-3 metus gyvena paslaptingą ir mažai matomą gyvenimą brandžių lapuočių medžių viduje, lervos pavidalu. Niūriaspalvių auksavabalių lervas galima atskirti iš išskirtinai „C” formos standaus, balto kūno. Atėjus metui virsti paslaptinguoju vabalu, lerva pradeda konstruoti kokoną. Išsiritus, jo gyvenimo ciklas vėl kartojasi, patinai ieško patelių bandydami jas prisikviesti salsvu muskato kvapu. Patelės padeda 20-80 kiaušinėlių ir gyvenimo ratas vėl sukasi. Spėjama, jog vienoje drevėje galima aptikti nuo 20 iki 50 niūriaspalvių auksavabalių įvairiose vystymosi stadijose. Tai lojalūs ir maža amplitude teritoriją keičiantys vabzdžiai. Tinkamiausia buveinė niūriaspalviams auksavabaliams – ne jaunesni nei 150 metų lapuočiai. Ne veltui šimtamečiai ąžuolai, liepos ar uosiai tampa namais ištisoms šios rūšies kartoms.

Viena didžiausių šių paslaptingų vabalų populiacijų aptikta Kauno Ąžuolyno parke. Būtent ši teritorija priklauso „Natura 2000” gamtai svarbių teritorijų tinklui. Svarbu paminėti, jog niūriaspalviai auksavabaliai yra aptinkami nevisuose senuose lapuočių giriose. Jiems reikalingi sutrūniję, brandūs, krūmais ir jaunais medeliais neapaugę medžiai, kurių kamienai gauna pakankamai saulės šviesos. Dėl šių priežasčių Ąžuolyno parkas bei Lietuvos zoologijos sodo teritorija puikiai atitiko šios populiacijos išlikimo poreikius. Šie vabalai rado prieglobstį senuosiuose ąžuolų kamienuose.

Lietuvos zoologijos sodas kartu su Lietuvos gamtos fondu ir kitais partneriais siekia išsaugoti gyvybingas niūraspalvio auksavabalio populiacijas visoje Lietuvoje. Būtent tam ir skitas LIFE OSMODERMA tęstinis projektas „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmas sukūrimas”. Lietuvos zoologijos sodas per šio projekto metus išaugino ar paleido į laisvę 758 lervas bei 160 kokonų. Išsaugoję niūriaspalvį auksavabalį, kuris priklauso skėtinei rūšiai, padėsime išlikti dar bent 700 vabzdžių rūšių, kurios yra susijusios su drevėtaisiais ąžuolais. Šie išskirtiniai „būstai” miesto parkuose — svarbios buveinės. Išsaugodami medžius veteranus, padėsime ne tik išlikti įvairių organizmų ekosistemoms, bet ir toliau tęsti nepertraukiamą gyvosios gamtos ciklą.