Egzotiškų kiaušinių įvairovė Lietuvos zoologijos sode

Velykų paprotys ridenti kiaušinį siejamas su gamtos žadinimu ir jos atgimimu. Kartu su atbundančia gamta naujam sezonui atgimsta ir Lietuvos zoologijos sodas. Balandžio 28 d., vyksiančios sezono atidarymo šventės metu lankytojų lauks įvairios pramogos, žaidimai bei edukacijos. O vienos iš edukacijų metu bus galimybė išvysti egzotiškiausius kiaušinius Kauno mieste! Daugelyje pasaulio mitų kiaušinis yra laikomas magišku kūriniu, kadangi iš kiaušinio atsiranda gyvybė. Kiaušinyje prasideda ir nemažos dalies mūsų zoologijos sodo gyvūnų gyvenimas.

Jau vasario mėnesį nuo žiemos šalčių savo kiaušinius saugo didieji apuokai. Tai stambiausi pelėdinių rūšies paukščiai Lietuvoje. Deja, dėl buveinių nykimo ir intensyvios žmonių ūkinės veiklos šie paukščiai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Tad šių paukščių kiaušinius atidžiai prižiūri ne tik patelė, padėjusi kiaušinius, bet ir mūsų zoologijos sodo darbuotojai. Išsiritusių apuokų jauniklių laukia nepaprastai svarbi užduotis, paaugę jie bus paleisti į laukinę gamtą ir, kaip tikimasi, sėkmingai papildys negausias, vos 20 porų turinčias, Lietuvoje perinčių didžiųjų apuokų gretas.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiaušinius deda ne tik paukščiai. Smėlyje užkastų ar tarp samanų paslėptų kiaušinių ieško ir terariumo darbuotojai. Surinkti kiaušiniai yra nešami į specialius inkubatorius, kuriuose užtikrinama reikalinga temperatūra bei drėgmės kiekis, kad iš kiaušinių išsiristų sveiki bei gražūs jaunikliai. Tiesa, roplių kiaušiniai savo išvaizda gerokai skiriasi nuo paukščių. Dauguma jų yra odiški, ne tokie kieti kaip vištos ar kitų paukščių kiaušiniai, tad sumušti galais tokių kiaušinių per Velykas nelabai pavyktų.

O pačius mažiausius kiaušinius deda patys mažiausi mūsų zoologijos sodo gyventojai – vabzdžiai. Ypatingai daug kiaušinėlių ant žemės pribarsto maskuotės meistrės eukaliptinės gyvalazdės. Viena nedidelė gyvalazdė gali padėti net iki 500 kiaušinėlių! Jų kiaušinius nesunku sumaišyti su sėklomis. Savo išvaizda jie skiriasi tik tuo, kad prie gyvalazdžių kiaušinių yra prisitvirtinusios baltymingos pūslelės. Šios pūslelės tikras skanėstas skruzdėms, kurios, beje, ir padeda išnešioti šių, gana sėsliai gyvenančių, gyvalazdžių kiaušinius po visą mišką.

Kaip viščiukai kvėpuoja būdami kiaušinyje? Ar kiaušinyje jaunikliai girdi, ką apie juos kalba jų rūpestingi tėvai? Kam zoologijos sode naudojami mediniai kiaušiniai? Į visus šiuos ir dar daugelį kitų įdomių klausimų bus atsakyta edukacijos metu. Taip pat lankytojai, balandžio 28 d. atvykę į Lietuvos zoologijos sodo atidarymą, savo rankomis galės paliesti ar pro mikroskopo akį pažvelgę ištyrinėti: didžiojo apuoko, juodųjų gulbių, vandeninio varano, žiurkinių žalčių, gyvalazdžių ir dar daugelio kitų egzotiškų gyvūnų kiaušinius!