Kaip zoologijos sodo gyvūnai ruošiasi artėjančiai žiemai

Šis ruduo mus džiugina neįprastai gražiais ir saulėtais orais, tačiau ar žinote, kad būtent lapkričio 12-ąją pagal senovės lietuvių papročius piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką, tikėdamiesi greičiau prisikviesti žiemą. Senovėje lietuviai šią dieną švęsdavo Ožio šventę. Nors žiemos laukia ne visi, tačiau Lietuvos zoologijos sode gyvenantys gyvūnai jau ruošiasi artėjančiam šaltajam metų laikotarpiui.

Kaip ir gamtoje, taip ir zoologijos sode, paprastieji meškėnai, arktiniai vilkai, rudosios lapės, korsakai – mažosios Azijos laputės, kupranugariai ir stumbrai bei kiti plėšrūnai ir kanopiniai, artėjant šalčiams, pasirūpina šiltu kailiuku. Jie šeriasi ir keičia vasarinį, gerokai vėsesnį ir plonesnį kailiuką, į šiltą žieminį kailį. Atėjus šalčiams, keičiasi ne tik jų išvaizda, bet ir mityba. Šiuo laikotarpiu gyvūnams svarbu gauti daugiau energijos teikiančių ir vitaminais praturtintų pašarų. Mėsos kiekis padidinamas visiems plėšrūnams. Vasaros laikotarpiu liūtams, tigrams, leopardams vieną kartą per savaitę skiriama iškrovos diena, bet esant šaltai žiemai, ji nedaroma. Jeigu gyvūnas sotus, šalčio jis nebijo. Skirtingai nei plėšrūnams, kanopiniams gyvūnams žiemos laikotarpiu pašarų kiekiai nedidėja, keičiasi tik sudėtis, jie gauna daugiau daržovių.

Zoologijos sodo paukščių karalystėje žiemai ruošiamasi skirtingai. Pavyzdžiui, vandens paukščiams: žąsims, antims, rausviesiems pelikanams žiemojimui patalpos ruošiamos jau vasarą. Spustelėjus stipresniam šaltukui ir tvenkiniams užšąlus, šie paukščiai perkeliami į žiemojimui skirtas patalpas. Sukeliami ir gandriniai paukščiai (juodieji gandrai, ibisai) bei vištiniai (povai, patarškos). Fazaninių ir plėšriųjų paukščių žiema nebaugina, tačiau jiems reikalinga pastogė, kur galėtų apsisaugoti nuo žiemos speigų. Gamtoje plėšrieji paukščiai, kaip ir žinduoliai, grobį pasigauna ne kiekvieną dieną. Jie gali nesimaitinti ilgą laiką. Zoologijos sode plėšriesiems ir pelėdiniams paukščiams vasaros ir žiemos racionai skiriasi. Vasarą jie turi dvi iškrovos dienas per savaitę, o žiemos laikotarpiu – vieną dieną. Įdomiausi pasaulio tropinių rūšių paukščiai zoologijos sode kaip ir gamtoje gyvena nuolat besitęsiančioje vasaroje, o jų spalvų ir balsų įvairovė džiugina lankytojus visus metus.

Ropliai, gyvatės, driežai, vėžliai ir krokodilai, atšalus orams neįminga taip giliai kaip meškos ar barsukai. Tuo laikotarpiu mažinamas pašaro kiekis, drėgmė ir keliais laipsniais sumažinama aplinkos temperatūra. Įdomu tai, kad žiemojimo metu ropliai gali prarasti 20 % savo kūno svorio. Viskas daroma palaipsniui, netgi gyvūnų maitinimas nutraukiamas, kad organizmas išsivalytų ir pasirengtų žiemai. Sulėtėjus medžiagų apykaitai, maisto likučiai gyvūnui gali būti pražūtingi. Kartais ropliai pabunda ir ieško vandens atsigerti. Dykumų, pusdykumių, tropikų driežai gamtoje nepatiria temperatūrų skirtumų, tačiau jie turi poilsio periodą sausuoju metų laikotarpiu. Zoologijos sode sukuriamos panašios sąlygos. Toks periodas trunka du, tris mėnesius.

Pasižiūrėti, kaip žiemai ruošiasi skirtingų rūšių gyvūnai, kaip kinta jų išvaizda – įdomu. Tą nesunkiai galite padaryti tiesiog apsilankę Lietuvos zoologijos sode.