Lietuvos miškai pasipildė itin retais sparnuočių jaunikliais

Dar šių metų pavasarį Lietuvos zoologijos sode pasaulį išvydo 4 didžiojo apuoko jaunikliai: 3 patinėliai ir 1 patelė, 2 iš jų vasaros pabaigoje sparnus išskleidė Kelmės rajono miškuose. 2011–2013 m. vykdyto projekto „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“ laikotarpiu, zoologijos sodas į  gamtą paleido 6 didžiojo apuoko jauniklius. Pasibaigus projektui, 2014–2018 metais buvo išleisti dar 7 jaunikliai, kurių adaptacija ir paleidimu rūpinosi projekto partneris Petras Adeikis. Kartu su partneriais zoologijos sodas nuo 2011 m. adaptavo ir į šalies gamtą paleido net 15 didžiojo apuoko jauniklių. Laukinėje gamtoje galima suskaičiuoti vos apie 20 perinčių apuokų porų.

Didysis apuokas – antras didžiausias pelėdinių šeimos paukštis, paplitęs Eurazijoje, nedaug atsiliekantis nuo didžiojo apuoko žuvininko. Deja, bet mūsų miškuose didysis apuokas retai sutinkamas, jis jau keliasdešimt metų „gyvena“ Lietuvos raudonosios knygos puslapiuose. Priešingai nei manoma, šis paukštis renkasi gyventi ne senus, tankius miškus, o mėgsta įsikurti miško pakraščiuose ir savo kiaušinius deda ant žemės arba senuose, apleistuose plėšrių paukščių lizduose. Dėl savo baikštumo, pastebėjęs pavojų, kiaušinius ar mažus jauniklius gali palikti ir į lizdą nebesugrįžti. Mažas jauniklių išgyvenamumas, kartu su sparčiu miškų kirtimu ir neorganizuotu turizmu yra pagrindinės didžiųjų apuokų populiacijos nykimo priežastys.

Prie didžiųjų apuokų išsaugojimo prisideda ir Lietuvos zoologijos sodas. Čia gyvena dvi apuokų poros, kurių jaunikliai pirmuosius savo gyvenimo mėnesius saugiai praleidžia stebimi gyvūnų prižiūrėtojų ir veterinarijos gydytojų. Įvertinus paukščiukų sveikatą ir vystymąsi, atėjus laikui, jau paūgėję mažyliai keliauja į Kelmės rajone esantį adaptacinį voljerą. Toliau reintrodukcijos specialistas Petras Adeikis stebi apuokiukų elgesį. Itin svarbu, kad paukštis ne tik gebėtų pats sumedžioti grobį, bet ir vengtų kontakto su žmogumi.

Paukščiai į gamtą paleidžiami minkštuoju paleidimo būdu: adaptacinis voljeras įkurtas ten, kur paukščiai bus paleisti į naturalią gamtą. Jaunikliai adaptaciniame voljere praleidžia apie mėnesį, apsipranta su vieta. Tuomet voljeras yra atidaromas ir paukštis išskrenda tada, kada nori. Taip išvengiama naujos, nepažįstamos vietos streso, gyvūnas jaučiasi saugiau ir drąsiau.

Nors didysis apuokas sveria apie 2 kg, o patelė net iki 4 kg, paukštis puikiai prisitaiko prie aplinkos ir jį pamatyti ganėtinai sunku. Tiesa, pastebėjus šį paukštį, visuomenė yra raginama apie apuoko buvimo vietą informuoti specialistus.

Siekiant pabrėžti projekto, padedančio didinti šių apuokų populiaciją, svarbą ir plačiau apie jį informuoti žmones, šiais metais Lietuvos zoologijos sodas, padedamas partnerių „Ūlos juvelyrų studijos“, išleido suvenyrines monetas su didžiojo apuoko atvaizdu.