Paskelbta: 23 spalio, 2016

Lietuvos zoologijos sode – ne tik gyvūnai, bet ir augalai

Ar kada nors teko pamatyti, kaip atrodo pačiame Kauno mieste įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas iš paukščio skrydžio? O ar susimąstėte, kad apsilankę šioje egzotiškoje gyvūnijos karalystėje, jūs pabūvojate ir daugybės skirtingų medžių apsuptyje? Lietuvos zoologijos sode savanoriaujančiam Simonui Būdai kilo idėja iš paukščio skrydžio įamžinti ir zoologijos sodui bei lankytojams padovanoti unikalius rudenėjančio sodo vaizdus.

Zoologijos sodas, įsikūręs Kauno centre, užima net – 15,66 hektarų ploto. Čia gausu vertingų želdinių, šimtamečių ąžuolų, kitų medžių, kurių kirtimas ir genėjimas yra reguliuojamas teisės aktais. Dauguma zoologijos sode augančių medžių yra vertingi – dėl savo rūšies, pavyzdžiui, ilgamečiai ąžuolai arba dėl juose įsikūrusių gyvūnų. Drevėtuose medžiuose gali gyventi niūriaspalvis auksavabalis, kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Pastarieji medžiai, kuriuose gali gyventi šis vabalas, sodo teritorijoje yra sužymėti specialiu žymėjimu.

Zoologijos sode augantys medžiai yra naudojami ir kaip natūrali ekspozicijos dalis, padedanti atskleisti po medžius laipiojančių ar skraidančių, tupinčių, perinčių gyvūnų natūralią elgseną, jie atstoja natūralų prieglobstį jauniklių besilaukiantiems gyvūnams, siekiant pasislėpti nuo triukšmo, šviesos ar lankytojų bei kitų gyvūnų.

Formuojant želdynus ir reljefą, dauguma nukirstų zoologijos sodo medžių panaudojami. Kelmai, tuščiaviduriai kamienai, šakos naudojamos voljerų interjero įrengimui ir atnaujinimui. Tai sudaro geresnes gyvenimo sąlygas įvairiems gyvūnams. Ropliams, paukščiams, žinduoliams sudaromos sąlygos gyvūnų aplinkos ir elgsenos praturtinimui organizuoti, kadangi gyvūnai labai mėgsta natūralias gamtines priemones. Plonesni kamienai, šakos ir šakelės naudojamos gyvūnų, ypač kanopinių žinduolių maitinimui. Nepanaudotos šakos vežamos drožlių gamybai, kurios naudojamos kai kurių gyvūnų voljerų kreikimui. Gyvūnų reikmėms nepanaudoti tiesūs kamienai naudojami lentų pjovimui, iš storesnių kamienų daromos priemonės lankytojų atrakcijoms. Nupjautų sutrešusių medžių puvenos, kaip terpė, naudojamos kai kurių vabzdžių veisimui ir auginimui.