Nuo inkilo iki dangaus – paukščių namai Lietuvos zoologijos sode

Pavasaris… tai metas, kai kiekvienas inkilas tampa nauju gyvenimo simboliu.

Ši istorija ne apie Lietuvos zoologijos sode laikomus gyvūnus, o apie tuos, kurie čia apsigyvena savo noru. Taip pat apie žmogų, kuris viską daro ne dėl to, kad reikia, o dėl to, kad mato savo darbo prasmę.

Pavasarišką kovo popietę, kai saulė nedrąsiai žaidė su debesimis, dalis mūsų kolektyvo sugužėjo apatinėje Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje, nešini kopėčiomis, suktukais, pasiruošę kelti inkilus – apie 40 naujų namų paukščiams, kurie patys nuspręs, kad čia jiems gyventi geriausia. Tai – ne tik darbas, tai – rūpestis, kuris gimsta iš širdies.

Romas Migonis, apatinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos gyvūnų prižiūrėtojas,  jau 20 metų kasdien dirba su paukščiais. Romo meilė paukščiams atsirado dar vaikystėje, kai nuo 6-erių juos stebėjo, klausėsi. Dabar jis yra tikras sparnuočių žinovas. Kiekvienas garsas, kuris nuaidi ore, Romui pažįstamas – tik paklauskite, ir jis pasakys, koks paukštis skraido virš galvos. Zoologijos sodo paukščių mylėtojas negali įsivaizduoti savo gyvenimo be šių mažų, tačiau didingų gyvūnų. Kiekvienas iš beveik 40-ies jo su kolegomis šiemet pagamintų inkilų taps mažu namu, kuriame paukščiai ras saugų prieglobstį.

Romas prisipažįsta, kad 40 inkilų nėra riba – kartą pavasarį su bendraminčiais kolegomis Leonu ir Karoliu buvo pagaminęs net ir visą 100! Tiesa, inkilų gamyba vyksta laisvu nuo darbo metu. Beveik 40 inkilų zoologijos sodo kolegoms pagaminti prireikė apie 10 dienų. O ir patys inkilai nėra vienodi – pritaikyti skirtingiems paukšteliams.

„Paukščiai – tai ne tik gyvūnai, jie – mūsų draugai, kurie padeda mums suprasti gamtos kalbą,“ – sako paukščių mylėtojas. Kiekvienas Lietuvos zoologijos sodo medžiuose kabantis inkilas turi savo istoriją, savo mažą gyvenimą, kuris susijęs ne tik su paukščiais. Romas prisimena, kad savo pagamintus inkilus kartais atneša ir lankytojų šeimos ar vaikų grupės. Vėliau jie lanko zoologijos sodą, dar ne kartą smalsiai teiraudamiesi, kada ir kas apsigyveno atneštuose ir pakabintuose inkiluose. „Džiaugsmas, kai vaikai sužino, kad jų padarytas inkilas paukščiams tapo tikrais namais, yra neapsakomas“, – dalinasi paukščių mylėtojas.

Kasmet, ankstyvą pavasarį, darbuotojai nuima visus zoologijos sode kabančius inkilus ir juos patikrina – inkilus būtina kruopščiai prižiūrėti! Jie turi būti išvalyti, kad tiktų naujiems gyventojams. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje kabo iki 100  inkilų. Norint laisvu nuo darbo metu juos visus patikrinti  ir išvalyti, keliems darbuotojams gali prireikti ir iki savaitės.  „Tam, kad paukščiai pas mus apsigyventų, turi būti ir specialios gamtinės sąlygos – daug senų medžių, drevių, tokia aplinka paukščiams tinkamiausia. Vieni inkiluose gyvena, kiti drevėse.  Pas mus pavasarį galima sutikti juoduosius ir smilginius strazdus, liepsneles, karkažvirblius, naminius žvirblius, alksninukus, dagilius, žaliukes ir kitus“, –  pasakoja paukščių prižiūrėtojas Romas.

Lietuvos zoologijos sodas didžiuojasi tokiais atsidavusiais gamtos mylėtojais. Romo rūpestis paukščiais ir užsidegimas išmokyti kitus suprasti šią gamtos kalbą visiems yra tikras įkvėpimas. Jis yra pavyzdys, kaip mes galime rūpintis aplinka, kad gamta klestėtų. Paukščiai, sugrįždami į zoologijos sodą, ne tik randa saugų prieglobstį, bet ir dalyvauja mūsų bendruomenės gyvenime. Tokie kompetentingi ir atsidavę darbuotojai padeda įgyvendinti Lietuvos zoologijos sodo misiją – puoselėti gamtą ir skatinti sąmoningumą bei atsakomybę už ją.

Iškelti nauji, taip pat ir išvalyti senieji inkilai laukia savo sparnuočių!

Zoologijos sodo kolektyvas primena, kad svarbu, jog pagaminti inkilai būtų saugūs, patogūs ir tinkami paukščio lizdavietei. Inkilų gaminimo atmintinę galima rasti Lietuvos zoologijos sodo internetinėje svetainėje.

Lietuvos zoologijos sode apsilankyti galima kasdien 10.00-20.00 val. (pirmadieniais nuo 11.00 val.), bilietus įsigyti  https://bilietai.zoosodas.lt/ arba kasose.

Atrask, pažink, išsaugok!