Nuo palšojo grifo iki savarankiškai apsigyvenusios varnos

Manoma, kad paukščių migracijos metas prasideda rugpjūčio 24 d., kai minimas šv. Baltramiejus. Liaudies išmintis, patvirtinta ornitologų stebėjimų, teigia, kad būtent tą dieną reikėtų laikyti Lietuvos nacionalinio paukščio –  gandro išskridimo diena. Nors sparnus netrukus pakels ir kiti paukščiai, daugybę rūšių sparnuočių galima pamatyti Lietuvos zoologijos sode. Tarp jų – net keletą gandrinių paukščių – šventąjį ir rusvąjį ibį, juodąjį gandrą.

Lietuvos zoologijos sode laikomos 44 rūšys paukščių, atstovaujančių 11 būrių: antinių, fazaninių, gandrinių, irklakojų, karvelinių, papūginių, pelėdinių, pelikaninių, plėšriųjų, vištinių bei žvirblinių. Net 41 paukščių rūšys yra saugomos, o kai kurios net pripažintos išnykusiomis. Pavyzdžiui, rausvasis pelikanas laikomas itin nykstančia rūšimi, Bulgarijoje pripažintas išnykusia. Ties išnykimo riba yra ir vienas įspūdingiausių Lietuvos girių paukščių – didysis apuokas.

Lietuvos zoologijos sodo specialistai aktyviai rūpinasi nykstančių paukščių rūšių išsaugojimu. Kartu su partneriais vykdytas projektas, kurio metu buvo išauginta ir į gamtą sugrąžinta 20 didžiųjų apuokų.

Paukščių kolekcija sparčiai pildosi ir čia gimusiais įvairių rūšių jaunikliais. Pavyzdžiui, šiais metais pirmą kartą Lietuvos zoologijos sode išsirito kuoduotųjų kurapkų jaunikliai. Lankytojai jau gali susipažinti ir su pasaulį visiškai nesenai išvydusiais muskusinės anties jaunikliais.

Seniausiai Lietuvos zoologijos sode laikoma paukščių rūšis – palšieji grifai. Šie sparnuočiai buvo tarp pirmųjų 40 rūšių, kurias  Lietuvos zoologijos sodo lankytojai galėjo apžiūrėti atidarymo dieną 1938 metais. Vienas iš tuomečių palšųjų grifų išgyveno net iki 1995 metų, tad nenuostabu, kad Lietuvos zoologijos sodo lankytojus pasitinka būtent palšojo grifo skulptūra, pastatyta minint 60-ąjį Lietuvos zoologijos sodo įkūrimo jubiliejų. Dar viena ilgametė zoologijos sodo gyventoja – didžioji geltonkuodė kakadu, gimusi 1970 metais.

Įdomu tai, kad Lietuvos zoologijos sode laikomiems paukščiams sukurtos sąlygos pritraukia ir kitus sparnuočius. Jau kurį laiką lankytojai atkreipia dėmesį į neįprastą gyventoją plėšriųjų paukščių aptvare. Jiems kompaniją ėmė palaikyti varna. Ji pas plėšriuosius paukščius pateko per voljero angą ir nenori palikti ekspozicijos, nors tam ir turi galimybes. Varna sutaria su čia gyvenančiais plėšrūnais, dalinasi lesalu. Varnos – iškirtinai protingi paukščiai, turintys įvairių gebėjimų. Įrodyta, kad varnų intelektas nenusileidžia primatams. Varniniai paukščiai naudojasi įrankiais, pasižymi labai gera atmintimi, mokosi vieni iš kitų bei gali perduoti žinias iš kartos į kartą.

Primename, kad apsilankyti Lietuvos zoologijos sode galima kasdien 10:00-20:00 val. (pirmadieniais nuo 11:00 val.).  Bilietus įsigyti galima https://bilietai.zoosodas.lt/ arba Lietuvos zoologijos sodo kasose.

Atrask, pažink, išsaugok!