Paukščiai, kurie poras sukuria visam gyvenimui. Kas jie tokie?

Baltos rausvo atspalvio plunksnos, ilgas ir plokščias snapas bei po snapu esanti smarkiai išsitempianti plika oda išduoda – tai rausvasis pelikanas. Nors tai dideli paukščiai, sveriantys net iki 15 kg, jie puikiai skraido ir gali sklandyti.

Rausvieji pelikanai paplitę Juodosios, Azovo, Kaspijos jūrų pakrantėse ir upių deltose, taip pat kai kuriuose vidurinės Azijos, Kazachstano, Vakarų Sibiro ežeruose bei Afrikoje ties pusiauju. Pasitaiko atvejų, kai pavieniai paukščiai ar jų būriai iš pietinių kraštų nuklysta toli į šiaurę, tuomet juos galima aptikti ir Baltijos šalyse. Žiemoti skrenda į Afriką arba Indiją.

Šie paukščiai gyvena ramiose, sekliose jūrų įlankose ir upių deltose, apaugusiose nendrėmis, švendrais ir meldais. Pagrindinis pelikanų maistas yra įvairios žuvys, kurių per dieną vienas paukštis gali suėsti apie 1,5 kg. Pelikanai yra puikūs žvejai ir įdomu tai, kad žuvis dažnai gaudo ne individualiai, o komandoje – išsirikiavę pusračiu jūros įlankoje ar upės žiotyse jie varo žuvis į seklumą ir čia sučiumpa galingu snapu. Pirmiausia jie sugauna žuvis į savo odinį maišą po snapu, į kurį telpa daugiau kaip 10 litrų vandens, ir išstūmę vandenį jas gardžiai praryja.

Poras pelikanai sudaro visam gyvenimui. Pelikanų lizdai labai dideli, gali siekti net 1,80 m plotį, sukrauti iš sausų žolių stiebų. Šie paukščiai peri įvairaus dydžio kolonijomis, deda 2–4 baltai rusvus kiaušinius, kuriuos pasikeisdami patinas ir patelė peri apie 30 dienų.

Tik išsiritę pelikano jaunikliai būna tamsiai pilkos spalvos, nes kurį laiką juos dengia tamsūs pūkeliai. Jaunikliai dar neturi suaugusių pelikanų plunksnų, todėl yra labai neatsparūs aplinkai, lengvai pažeidžiami.

Yra žinoma, kad nelaisvėje pelikanai gali išgyventi net daugiau kaip penkiasdešimt metų, tuo tarpu laisvėje šie paukščiai paprastai gyvena perpus trumpiau. Gamtoje didžiausią grėsmę jiems kelia buveinių nykimas dėl drenažo, žemės ūkio plėtra ir pramonė. Ne mažiau svarbūs ir klimato svyravimai, jie daro didelę įtaką vandens lygiui.  Be to, pelikanai kenčia dėl mirtingumo: susidūrus su elektros linijomis, pakliūva į žvejybos tinklus, o pesticidai, sunkiųjų metalų užterštumas ir ligos gali turėti žalingą poveikį didelėms kolonijoms ateityje.

Su rausvaisiais pelikanais galima susipažinti Lietuvos zoologijos sode. Čia jie gyvena jau beveik 40 metų. Kiekvienais metais išauginami 1–2 pelikano jaunikliai, kurie išvyksta į kitus zoologijos sodus.