Prie klimato kaitos padarinių mažinimo privalome prisidėti kiekvienas

Spalio 24 dieną minima Tarptautinė klimato kaitos diena. Tikriausiai niekas neabejoja, kad dėl žmogaus veiklos šis procesas spartėja, o jo pasekmes jaučia visi žemės gyventojai – tiek žmonės, tiek gyvūnai. Klimato kaitos poveikis gyvūnams yra didžiulis, kai kurios rūšys jau išnyko, o daugelio likimui gresia pavojus. Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (IUCN) skaičiuoja, kad 25 proc. žinduolių ir 40 proc. varliagyvių rūšių jau gresia išnykimas, o klimato kaita tik dar labiau pagilina šią problemą. Todėl kiekvienas turėtume susimąstyti apie savo vaidmenį kovojant su šiais neigiamais pokyčiais.

Labiausiai klimato kaitos poveikis jaučiamas šaltesniuose kraštuose, kuriuose temperatūros augimas sąlygoja spartų gyvūnų buveinių nykimą. Per kelis pastaruosius dešimtmečius Arkties regione vasaros metu ledo kiekis sumažėjo apie 40 proc. Kai kurie mokslininkų sukurti modeliai rodo, kad ledo vasaros metu Arktyje gali visiškai nebelikti jau 2030-2050 metais. Tokiu atveju žiemą susidaręs ledas gali būti plonesnis ir užimti mažesnį plotą nei anksčiau, todėl net ir žiemą gyvūnams gali būti sunkiau išgyventi. Kai kurios gyvūnų rūšys yra priklausomos nuo jūros ledo, ant kurio jos medžioja, veisiasi, ilsisi ir apsisaugo nuo plėšrūnų. Pavyzdžiui, baltieji lokiai ant ledo medžioja ruonius, kurie yra jų pagrindinis maisto šaltinis. Mažėjant jūros ledui, jų medžioklės plotai taip pat mažėja, o tai lemia nepakankamą mitybą ir mažesnį išgyvenamumą.

Klimato kaita neigiamai veikia ne tik sausumos, bet ir jūrų bei vandenynų ekosistemas. Pavyzdžiui, šiltėjant vandenynams, greitai nyksta koraliniai rifai. Nors šios ekosistemos sudaro tik 0,01 proc. vandenyno dugno, jos palaiko bent 25 proc. visos jūrų gyvybės, suteikdamos svarbią buveinę daugybei žuvų ir bestuburių rūšių. Dėl to koralinių rifų nykimas smarkiai paveikia aplinkines ekosistemas, nes daugelis gyvūnų praranda natūralias buveines ir maisto šaltinius.

Daugelis tikriausiai prisimena milžiniškus 2019–2020 metų gaisrus Australijoje, kurie nuniokojo didelius miškų ir krūmynų plotus. Deja, tai nebuvo pirmas tokio masto gaisras Australijoje, o dėl klimato kaitos ateityje gaisrai tik didės ir taps dažnesni. Kylant temperatūrai dažnėja sausros, kurios sudaro palankias sąlygas gaisrams – jie niokoja laukinę gamtą, naikina buveines ir žudo gyvūnus. Pasak Pasaulio gamtos fondo, 2019–2020 metų gaisrai nusinešė arba privertė persikelti beveik 3 milijardus gyvūnų. Į šį skaičių įeina daugiau nei 60 000 koalų, kurios mirė, neteko buveinių arba patyrė sunkių traumų.

Net tokie galiūnai kaip amūriniai tigrai nėra apsaugoti nuo klimato kaitos poveikio. Šie gyvūnai, kuriuos galima pamatyti ir Lietuvos zoologijos sode, yra prisitaikę gyventi šaltesnio klimato vietovėse ir minta ten randamu grobiu. Aukštėjant temperatūrai, mažėja tinkamų plotų, kur amūriniai tigrai gali gyventi ir medžioti. Keičiantis klimatui gyvūnams tenka migruoti į tinkamesnes vietas ir dėl to lieka mažiau grobio tigrams. Klimato kaita, kartu su aktyviu brakonieriavimu, lėmė, kad natūralioje aplinkoje šių tigrų liko vos 500, o juos dažniau galima sutikti pasaulio zoologijos soduose nei gamtoje.

Ir tai tik keletas iš daugybės galimų pavyzdžių, susijusių su neigiamu klimato kaitos poveikiu gyvūnijos pasauliui. Nors klimato kaita yra globalus procesas, tačiau prie jo mažinimo galime prisidėti kiekvienas. Specialistai rekomenduoja rinktis netaršias transporto priemones, pavyzdžiui, dažniau važinėti dviračiu, naudotis viešuoju transportu. Didelę įtaką klimato kaitai daro besaikis vartojimas – dažnai nesusimąstydami renkamės mažiau kokybiškus, greičiau nusidėvinčius ir sugendančius prietaisus, kurie nugula bekraščiuose šiukšlynuose. Taigi, kokybiškų daiktų naudojimas gali prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo. Specialistai taip pat rekomenduoja atkreipti dėmesį į išmetamų atliekų mažinimą. Itin svarbu atliekas rūšiuoti, naudoti kuo mažiau vienkartinių pakuočių.

Tenka pripažinti, kad to, ką darome dabar – neužtenka. Lietuvos zoologijos sode yra laikoma daugiau nei 200 gyvūnų rūšių, iš jų net 82 yra saugomos. Lietuvos zoologijos sodo specialistai aktyviai prisideda prie nykstančių rūšių išsaugojimo, visuomenės edukavimo gamtosaugos klausimais. Tačiau net ir viso pasaulio specialistų pastangų nepakaks – prie gamtos išsaugojimo privalome prisidėti kiekvienas asmeniškai – mažinkime atliekų kiekį, vartokime atsakingai, palaikykime tvarias iniciatyvas.

Primename, kad apsilankyti Lietuvos zoologijos sode galima kasdien 10:00-20:00 val. (pirmadieniais nuo 11:00 val.).  Bilietus įsigyti galima https://bilietai.zoosodas.lt/ arba Lietuvos zoologijos sodo kasose.

Atrask, pažink, išsaugok!