Rekordinis balinių vėžlių skaičius sugrįžo į Dzūkijos gamtą

Birželio 14 d. Lietuvos zoologijos sodas, bendradarbiaudamas su Metelių regioninio parko direkcija, į gamtą paleido 31 raudonpilvę kūmutę (lot. Bombina bombina) ir rekordinį kiekį, net 236 balinius vėžlius (lot. Emys orbicularis). Tai jau antrasis kartas, kai atgal į gamtą paleidžiamos raudonpilvės kūmutės ir šeštasis kartas, kai baliniai vėžliai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į Dzūkiją.

Prieš šimtmetį baliniai vėžliai gyveno visoje mūsų šalies teritorijoje, tačiau, pradėjus aktyviai melioruoti laukus, buvo sunaikintos vėžlių buveinės. Pasikeitus ekosistemoms, labai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti. Nerasdamos tinkamų vietų kiaušinių dėjimui, vėžlės dažnai juos sudeda ant kelkraščių, ariamuose laukuose. Tokius kiaušinius saugomų teritorijų darbuotojai surenka ir atveža į Lietuvos zoologijos sodą inkubavimui. Taip tikimasi išsaugoti šiuos kiaušinius, kurie kol kas yra inkubuojami tik Lietuvos zoologijos sode. Paaugę vėžliai paleidžiami į gamtą.

Balinių vėžlių priežiūra, kaip teigia specialistai, yra kasmet daug pastangų reikalaujanti veikla. Vėžliukus reikia gelbėti nuolat – vėžlių patelės kasmet deda kiaušinius beveik tose pačiose dėtyse. Deja, neretai šios vietos būna netoli automobilių kelių, ūkininkų arimų ar kitų žmogaus veiklos pažeistų vietų. Balinių vėžlių jaunikliai neišgyvena ir dėl plėšrūnų grėsmės – dėl nepakankamai giliai grunte paliktų kiaušinių juos gali suėsti lapės ir kiti plėšrūnai.

Kartu su baliniais vėžliais Metelių regioniniame parke jau antrus metus iš eilės buvo paleistos ir varliagyvių klasei priklausančios raudonpilvės kūmutės. Raudonpilvėmis jos vadinamos dėl raudonomis ar oranžinėmis dėmėmis išmargintos pilvinės kūno dalies, kuria gąsdindama plėšrūnus, stengiasi parodyti savo ryškiaspalvį pilvą. Išsiriesdama lanku ji užkelia priekines bei užpakalines letenėles ant nugaros, parodydama jų vidinę ryškią pusę.

Lietuvoje raudonpilvės kūmutės paplitusios netolygiai, pagrindinės jų radavietės yra pietų, rytų ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse, o vakarinėje šalies dalyje žinomos tik pavienės populiacijos. Daugiausia raudonpilvių kūmučių buveinių yra pietų ir rytų Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje gali būti 300–500 radaviečių. Ši rūsis sparčiai nyksta visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Į Dzūkijos gamtą šias metais sugrįžo 31 raudonpilvė kūmutė.

Lietuvos zoologijos sodas nuo 2014 m. kartu su partneriais į gamtą paleido jau 654 balinių vėžlių jauniklius, o nuo 2018 m. – 92 raudonpilves kūmutes. Tiek baliniai vėžliai, tiek raudonpilvės kūmutės, įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.