Paskelbta: 9 spalio, 2016
Sveikatos sutrikimų turinti lūšis ir toliau liks gyventi zoologijos sode
Siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos teisės aktus saugomų gyvūnų rūšių būklę, Aplinkos ministerija dar 2011 m. inicijavo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuotą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“.
Lietuvos zoologijos sodas įsijungė į šio projekto veiklas, nes turi laukinių gyvūnų veisimo nelaisvėje patirtį. Lietuvos zoologijos sodas daug metų veisia retų ir nykstančių gyvūnų rūšis, esant reikalui, inkubuoja paukščių kiaušinius ir išaugina jauniklius. Per keletą pastarųjų metų Lietuvos zoologijos sodas išveisė 12 didžiųjų apuokų ir 6 lūšis, kurios po tam tikro adaptacinio laikotarpio buvo išleistos į laisvę.
Lietuvos zoologijos sodas, dalyvaudamas projektuose ir veisdamas retus bei nykstančius gyvūnus, siekiant gausinti jų natūralią populiaciją gamtoje, džiaugiasi ne tik gerais rezultatais, tačiau susiduria ir su atitinkamais sunkumais. Reti ir nykstantys gyvūnai gimsta ne visada sveiki. Vienas tokių pavyzdžių, 2015 m. gegužės 24 d. gimęs lūšies patinas. Ši jauna lūšis turi įgimtą neuropatinę ligą, sunkiai valdo užpakalines kojas, judesiai mažai koordinuoti. Lūšys yra judrūs gyvūnai, puikiai plaukioja, laipioja medžių kamienais ir uolomis. Minta judriais gyvūnais, t. y. elniais, stirnomis, kiškiais ir paukščiais, todėl sunkiai paeinanti lūšis neišgyventų gamtoje, nesugebėtų susimedžioti maisto ir tiesiog taptų vilkų grobiu. Gyvūnas taip pat netinkamas veisimui, nes ligą gali paveldėti palikuonys, o laikyti jį vienišą visą gyvenimą būtų nehumaniška.
2015 m. gruodžio 1 d. buvo pastebėtas dalinis gyvūno judesių koordinacijos sutrikimas (distaksija). Lūšis vaikščiojo svyruodama, griūvinėjo. Atlikti rentgeno, kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimų rezultatai buvo normos ribose. Gyvūnas buvo gydomas organizmą stiprinančiais preparatais ir po poros savaičių jo eisena sutvirtėjo, tačiau š. m. vasario 5 d. atsinaujino eisenos sutrikimai. Gyvūnas buvo perkeltas į zoologijos sodo Veterinarijos skyriaus stacionarą tolimesnei priežiūrai. Šios negalios priežastis nėra tiksliai nustatyta, įtariama, kad tai gali būti įgimtas nepakankamas smegenėlių išsivystymas (hipoplazija). Ši liga nepagydoma. Ši negalia gyvūnams pasižymi tuo, kad jie negali reguliuoti raumenų susitraukimų jėgos.
Sodo veterinarijos gydytojai ne kartą kreipėsi į kolegas LSMU Veterinarijos akademijos padaliniuose, pasak kurių, lūšies išgydymo prognozės abejotinos. Lietuvos zoologijos sodas kreipėsi ir į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos Lūšių veisimo programos koordinatorių dr. Lars Verseege, kuris tvirtino, kad panašios patologijos būna ne tik lūšims, bet ir gepardams. Šio susirgimo priežastis nėra moksliškai išaiškinta, yra įvairių hipotezių, manoma, kad ligos sukėlėjas gali būti ir virusinės kilmės. Čia yra biologinis klausimas ir dar nėra atsakymų į tai.
Lietuvos zoologijos sodas prisiima pilną atsakomybę už gyvūną. Lūšį planuojama toliau laikyti zoologijos sode, stebėti jos sveikatos būklę. Svarstoma galimybė, kad laikantis teisės aktų galbūt lūšį būtų galima perduoti organizacijai, turinčiai geresnes laikymo sąlygas.
Šiandien Lietuvos zoologijos sode iš viso gyvena 7 lūšys. Seniausioji pora -– tai 13 metų amžiaus patinas Girinis ir patelė Pukė, kuriai 10 metų. Šios poros 3 jaunikliai paleisti į gamtą. Jaunesniosios lūšių poros – patino Vori ir patelės Eva – 3 jaunikliai taip pat paleisti į Lietuvos miškus. Pora šiais metais gegužės 24 d. sėkmingai atsivedė du sveikus lūšiukus, kurie kartu su tėvais gyvena viename voljere.
Paprastosios lūšys labai reta, į Lietuvos raudonąją knygą 2000 m. įrašyta gyvūnų rūšis. Praeityje paprastosios lūšys buvo paplitusios beveik visoje Europoje, išskyrus Iberijos pusiasalį, tačiau XX amžiaus viduryje vakarinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150–200 lūšių, kurį laiką jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta. 2008 m. Lietuvoje gyveno tik kelios dešimtys paprastųjų lūšių. Paskutiniais skaičiavimais Lietuvoje laisvėje yra apie 100 lūšių.