Zoologijos sode – besijuokianti ir atnaujintų namų laukianti hiena

Tikriausiai, išgirdus hienos pavadinimą, pirmiausiai iškyla vaizdinys apie kuprotą šunį, kuris ne loja, o garsiai juokiasi, kikena. Ir čia nėra joks mitas, o visiška tiesa. Nors kai kurios hienos geba ir loti, Lietuvos zoologijos sodo dryžuotoji hiena moka tik juoktis. Sakysite, kad tikriausiai labai laimingos yra tos hienos, kad visą laiką juokiasi? Tačiau hienų gyvenimas gamtoje nėra toks paprastas.

Dryžuotosios hienos laukinėje gamtoje gyvena šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje. Jos yra mažiausios tikrųjų hienų atstovės pasaulyje, sveria iki 54 kg. Manoma, kad pasaulyje yra likę ne daugiau nei 14 000 individų. Dažniausiai aktyvios naktį. Gyvena urvuose, olose, po vieną arba po dvi.

Nors hienos yra visaėdės ir atrodytų, kad maisto gali susirasti labai lengvai, visgi jų gyvenimas nėra toks paprastas. Jos gali misti vabzdžiais, vaisiais, sumedžiotais stuburiniais gyvūnais, bet didžiąją dietos dalį paprastai sudaro maita. Čia ir prasideda visi sunkumai. Pasaulyje pastebimai mažėja didžiųjų plėšrūnų – liūtų, vilkų, tigrų, taigi taip pat mažėja ir jų sumedžiojamų gyvūnų kiekis, o tai reiškia ir maitos kiekis hienoms. Dar vienas svarbus faktorius yra žmonės. Paprastai tautosakoje apie hieną atsiliepiama ne labai teigiamai ir ji netgi pridaro rūpesčių žmonėms, medžiodama naminius gyvūnus ar iškasdama kapus. Taigi dėl to ji kartais netgi nuodijama. Kai kur tikima, kad hienos dalys turi medicininių savybių, todėl jas medžioja brakonieriai. O jei hienoms kartais ir pavyksta susimedžioti grobį pačioms, kitos hienos ir kai kurie liūtai „specializuojasi“ atiminėti grobį būtent iš jų.

Dryžuotosios hienos yra gana įdomios savo elgsena. Bendrauja – juoku, taip pat kvapu bei kūno kalba. Vienas iš geriausiai hienos nuotaiką nusakančių požymių yra ilgi karčiai. Juos pastato, kai ginasi. Supykusi hiena pastato ne tik nugaros karčius, bet ir uodegos plaukus. Jei hieną užpuola, ji kartais gali apsimesti negyva. Tačiau, kai reikia kovoti dėl grobo su liūtais, vilkais ar kitomis hienomis, gali būti gana agresyvios.

Gamtai hienos yra svarbios, nes jos veikia kaip sanitarai. Aktyviai ieškodamos kitų gyvūnų grobio likučių, jos neleidžia atsirasti ir plisti ligoms. Jos kas naktį apžiūri gana nemažą teritoriją, mažiausiai nukeliauja apie 19 km. Įdomu tai, kad iš visos apžiūrėtos teritorijos kartais parsineša kaulus prie savo olos. Taip, kai kurios hienos kaupia kaulų kolekcijas, dalį jų sudaro labai seni kaulai.

Lietuvos zoologijos sode galima sutikti 9 metų dryžuotąją hieną – Genutę. Darbuotojai jau ruošiasi ir nekantriai laukia šių metų sezono atidarymo, kuris įvyks balandžio 29 dieną, o hiena Genutė laukia, kada galės lakstyti savo naujajame voljere. Nauji hienos namai bus pastatyti iki balandžio pabaigos, taigi per atidarymą jau bus galima pamatyti džiūgaujančią Genutę atnaujintuose namuose. Užsukite ir gal pavyks išgirsti besijuokiančią hieną.